Lietuviai Estijoje: šaknys
Pirmieji lietuviai Estijoje apsigyveno, manoma, dar XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, kai Dorpatas (dab. Tartu) buvo Abiejų Tautų Respublikos vaivadijos centras. XIX–XX a. pradžioje į Estiją lietuviai atvykdavo ieškodami darbo, t. p. studijuoti Dorpato universitete ir Estijos Veterinarijos institute; dalis čia tęsė studijas, pradėtas 1832 m. uždarytame Vilniaus universitete. Iš Lietuvos ištremti 1831 m. sukilėliai dirbo Revelio (dab. Talinas) uosto statybose.
XIX a. pabaigoje Revelyje gyveno nemažai lietuvių inteligentų: Jonas Jablonskis, Andrius Bulota, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Jonas Biliūnas, Vladas Kuzma, Vladas Lašas. 1897 m. Tartu hektografu išspausdinti Kazimiero Jauniaus lietuvių kalbos paskaitų užrašai 1899 m. – Petro Avižonio „Lietuviška gramatikėlė“. [1]
Nuo XX a. penkto-šeštojo dešimtmečio lietuvių vėl ėmė daugėti. 1970 m. jų Estijoje gyveno 2500. Tai iš Sibiro grįžę tremtiniai, negavę LSSR valdžios leidimo apsigyventi Lietuvoje, t. p. kai kurių sričių specialistai, asmenys, apsigyvenę pas sutuoktinį.
Daugiausia lietuvių gyvena Taline, jų t. p. yra Piarnu, Tartu, Tiūryje, Narvoje, Saaremoje. [2]
Estijos Lietuvių Bendruomenė: ištakos ir faktai
1980 m. Estijos lietuviai gruodžio mėnesį įkūrė Lietuvių draugiją; 1990 m. ji pertvarkyta į Estijos lietuvių bendruomenę (ELB). Nuo dabartinės draugijos įkūrimo pradžios 1980 m. iki 1995 m. lietuvių kultūrinei veiklai vadovavo menotyrininkė Milda Marija Trinskytė. Jos pradėtą darbą tęsė lituanistė vertėja Cecilija Rasa Unt, vadovavusi ELB iki pat 2017 m. Tų pačių metų kovo 24 d. ELB Valdybos sprendimu naujuoju Pirmininku buvo išrinktas rinkodaros specialistas Vaidas Matulaitis. Po 3 metų, 2020 m. kovo 7 d. naująja ELB Valdybos pirmininke tapo medikė Rita Kuzminienė.
Nuo 1990 m. Estijos Lietuvių Bendruomenė yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) narė.
Estijos lietuvių bendruomenė taip pat priklauso Estijos tautinių mažumų bendrijai.
ELB šiandien
ELB – tai visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, savo veiklą vykdantį išskirtinai savanoriškais pagrindais. Kitaip tariant, tai patrioriškų ir visuomeniškų tautiečių sambūris. Bendruomenę sudaro tikrieji nariai, užpildę ELB anketą ir mokantys kasmetinį solidarumo, arba nario, mokestį. Šiuo metu turime apie 50 aktyvių tikrųjų Narių. Bendruomenę bendresniu požiūriu sudaro apie 350 tautiečių.
Nors Estijos lietuvių bendruomenė nėra ypač skaitlinga, o joje didelė skirtingų kartų bei interesų įvairovė, esame sutelkti, kūrybingi ir orientuoti į kultūrinio turtinimo veiklą. Dėl susiklosčiusių aplinkybių čia ypač stipri inteligencijos dvasia, o ELB branduolį sudaro ryškus būrys pripažintų mokslo, kultūros, medicinos bei sporto specialistų.
Bendruomenės nariai – aktyvūs Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynių dalyviai.
ELB tikslai:
- Puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, tradicijas.
- Informacinė sklaida tiek narių tarpe, tiek ir tiesiant tiltus tarp Estijos ir Lietuvos.
- Bendruomenės narių interesų atstovavimas įvairiose Lietuvos bei Estijos institucijose.
ELB finansavimas
Didžiąją dalį biudžeto sudaro tikrojo ELB nario mokestis ir savanoriškos aukos, taip pat dalyvaujama tiksliniuose projektuose siekiant paramos iš įvairių fondų bei organizacijų.
Šaltiniai:
[1] Cecilija Rasa Unt “Estijos Lietuvių Bendruomenė” – ELB knyga.
[2] Estijos lietuviai (Straipsnis Vikipedijoje).